Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ vykdoma ikimokyklinio ugdymo programa „Raktažolė“ (atnaujinta 2025 m. gegužės mėn.).
Ikimokyklinio ugdymo programa „Raktažolė“ nustato ikimokyklinio ugdymo tikslą, uždavinius, programos įgyvendinimo prielaidas ir būdus, ugdymo gaires, ugdytinus vaikų pasiekimus ir pažangos vertinimo gaires.
Programa atnaujinta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Sudarant Programą atsižvelgta į tėvų (globėjų) lūkesčius, mokyklos, regiono savitumą. Programa grindžiama visapusiško ugdymo(si) idėjomis ir apima visas ugdymo(si) sritis: visuminį, įtraukų, žaidimu ir patirtine veikla grindžiamą ugdymo(si) procesą, ugdymo(si) kontekstus, ugdymo(si) sritis. Programa, pagrįsta pedagoginiais tikslais, vertybėmis bei Mąstymo strategijomis, kurie vaikams suteikia galimybių išnaudoti visą savo potencialą, ir kurioje atsižvelgiama į jų socialinę, emocinę, pažintinę ir fizinę raidą ir paisoma jų gerovės. Programos turinys kas 3 metai peržiūrimas, atnaujinamas, derinant su švietimui keliamais tikslais ir uždaviniais, strateginiais dokumentais bei atsižvelgiant į vaiko ir šeimos poreikius.
Ikimokyklinio ugdymo programos gairės ir vaikų pasiekimų aprašas.
Programa orientuota į ugdymo(si) turinio kūrimą, organizavimą, pedagoginių strategijų, ugdymo(si) metodų bei formų taikymo, aplinkų sistemos kūrimą.
Ikimokyklinio ugdymo turinio sudarymo principai
Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju sukuria prielaidas visavertei vaiko raidai ir ugdymui(si).
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas. Ugdymo(si) procese atsižvelgiama į raidos nulemtą vaikų poreikių, patirties ir gebėjimų įvairovę ir skatinama visapusiška vaiko raida – fizinė, emocinė, socialinė, pažinimo, komunikavimo, meninės raiškos.
Žaismės principas. Žaismingumas yra viso ikimokyklinio vaikų ugdymo(si) pagrindinis bruožas, neatsiejama tyrinėjimo, eksperimentavimo, fantazavimo, kūrybos dalis, o žaidimas – svarbiausia savarankiška vaiko veikla.
Sociokultūrinio kryptingumo principas. Ugdymas(is) yra grindžiamas žmogiškosiomis, tautinėmis ir pilietinėmis vertybėmis, padedančiomis vaikams įsitraukti į supančią kultūrinę aplinką ir didinančiomis atvirumą kultūrinei bei kalbinei įvairovei.
Integralumo principas. Siekiama visuminės vaikų raidos, užtikrinamas darnus visų pasiekimų sričių gebėjimų plėtojimas, ugdymo(si) sričių tarpusavio ryšiai, vidinės turinio sąsajos kiekvienoje ugdymo(si) srityje, vaikų veiklos integralumas.
Įtraukties principas. Sudaromos sąlygos kiekvienam vaikui ugdytis, plėtoti savo galias, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę.
Kontekstualumo principas. Vaikų ugdymas(is) vyksta estetiškuose, į veiklą įtraukiančiuose, vaikų iniciatyvoms atviruose artimiausios socialinės, kultūrinės, kalbinės ir gamtinės aplinkos kontekstuose, siekiama vaikų ugdymo(si) patirčių aktualumo, prasmingumo.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. Aplinkos, sąveikos, bendros prasmės kuriamos įsiklausant ir atliepiant vaikų poreikius, interesus, iniciatyvas, nuomonę, drauge priimant sprendimus.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas. Vaikai giliai išgyvena ir pajaučia kiekvieną čia ir dabar momentą, kai skiriama pakankamai laiko kasdienei rutinai, tyrinėjimo ar kūrybos procesui, nuostabai ir atradimo džiaugsmui.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokytojai apsvarsto autentiškas vaikų patirtis, veiklos kokybę ir savo pedagoginių sprendimų poveikį vaikų ugdymui(si).
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tėvai ir mokyklos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų.
Ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai
Tikslas – atsižvelgiant į vaikų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.
Šiam tikslui įgyvendinti, išsikėlėme uždavinius ir sieksime, kad vaikas:
- išreikštų pasitikėjimą suaugusiais, pasižymintį emociniu saugumu, pasitikėtų mokytojais, ramiai jaustųsi su jais kasdienėje aplinkoje, iš jų mokytųsi, drąsiai dalintųsi savo mintimis, pasitikėtų savimi;
- rūpintųsi savimi ir kitais, gebėtų prisidėti prie grupės gerovės kūrimo, kasdienėje veikloje gebėtų susilaikyti nuo impulsyvaus elgesio, tinkamai reikštų savo emocijas, nuotaikas, jausmus, užmegztų ir palaikytų asmeninius ryšius su kitais žmonėmis, tyrinėtų savo ir kitų panašumus bei skirtumus, pratintųsi pagalvoti apie kitus ir jų poreikius, būtų geranoriškas, draugiškas, bendradarbiaujantis;
- kurtų savo individualų tapatumą, pažintų šeimos, grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus, patirtų tautinio tapatumo ir pilietiškumo jausmus, suprastų žmonių įvairovę;
- plėtotų žodinės ir nežodinės kalbos supratimą, vaizdinės informacijos suvokimą, klausytųsi ir suprastų kitų kalbėjimą, kalbų įvairoves, įgytų rašytinės raiškos pradmenis ir kalbinės raiškos gebėjimus;
- lanksčiai spręstų problemas, sutelkiant dėmesį į įvairias sprendimo galimybes, stengtųsi į dalykus žiūrėti įvairiau, taptų atviras ir pasiruošęs priimti pasikeitimus, suprastų, kodėl dalykai keičiasi, išbandytų naujus dalykus;
- patirtų kūrybos laisvę, išgyventų netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius, tyrinėtų kūrybinės raiškos galimybes, išbandytų daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinktų alternatyvias raiškos priemones, improvizuotų, kurtų ir perkurtų;
- mokytųsi ieškoti, sisteminti ir grupuoti iš įvairių šaltinių gautą informaciją, užduotų klausimus ir ieškotų atsakymų, tyrinėtų priežasties ir pasekmės santykius, taikytų įgytas žinias ir patirtį naujuose kontekstuose, atkakliai siektų atlikti užduotį, numatytus darbus nuo sumanymo iki rezultato, naudotų Mąstymo įrankius išreikšti idėjas vizualiai, gebėtų dirbti komandoje ir mokytis kartu su kitais.
Mokytoją ir vaiką vienija kūrybinė sąveika. Svarbus ir spontaniškas vaiko ugdymas, kai ugdymui išnaudojamos netikėtai susidariusios situacijos:
Ugdymo metodai naudojami ikimokyklinio ugdymo programoje „Raktažolė“:
Ugdymo priemonės naudojamos ikimokyklinio ugdymo programoje „Raktažolė“:
Įstaigos aplinkoje kuriami vaikų emocinį ir fizinį saugumą užtikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai:
Edukacinės aplinkos formuojamos grupėje individualioje ir grupinėje vaikų veikloje, patalpoje ir lauke, savarankiškoje ir pedagogo organizuotoje vaiko veikloje.
Reikalavimai edukacinei aplinkai:
